- suklostymas
- suklóstymas sm. (1) 1. → 1 suklostyti 3: Plaukų suklóstymas BŽ438. | prk.: Paprastų paprasčiausių žodžių suklostymu dainuoja jis rš. 2. refl. → 1 suklostyti 5: Įdomus žemės susiklostymas ties Liudiškių piliakalniu rš. 3. refl. → 1 suklostyti 7: Toks aplinkybių susiklostymas buvo naujas smūgis rš. \ klostymas; išklostymas; suklostymas
Dictionary of the Lithuanian Language.